Sprendimas tavo verslui !
Leidiniai / Dokumentų šablonai

Trečiadienis, 25 kovo 2020 15:35

Mokesčių ir teisės naujienos: norminių aktų pasikeitimai, naujausi mokesčių inspekcijos išaiškinimai

Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)

Dėl COVID-19 karantino PVM neturėtų tapti Jūsų įmonės išlaidomis

 

Aušra Miltenytė Direktorė, Netiesioginių mokesčių ir technologijų paslaugų grupės vadovė, PwC Lietuva 24/03/20

Kol laukiame papildomų su mokesčiais susijusių lengvatų dėl COVID-19, reikėtų nepamiršti ir seniai taikomų galimybių nepatirti bent jau PVM išlaidų.

Atšaukiant renginius, nebegalint vykdyti sutartinių įsipareigojimų, neatvykus viešbučių svečiams, nebegalint panaudoti įsigytų atsargų, pasigamintos medžiagos ir daugelyje kitų situacijų verta nepamiršti galiojančių PVM atskaitos ir apmokestinimo principų, kurie padės sumokėti PVM tik tiek, kiek privaloma.

PVM neturėtų tapti Jūsų įmonės išlaidomis dėl COVID-19 susidariusioje situacijoje, jeigu:

  • nebegalite panaudoti įsigytų ar pasigamintų prekių ar prekių paslaugų;
  • paimtas avansas ar rankpinigiai, tačiau jūsų paslauga niekas nebepasinaudos;
  • atsiranda pareiga atlyginti žalą ar nuostolius.

PVM įstatymas ir teismų praktika leidžia netikslinti PVM atskaitos ir negrąžinti PVM į biudžetą, jeigu pirkote prekes arba paslaugas su PVM, tačiau dėl objektyvių priežasčių nebevykdote planuotos veiklos, projekto, nebesuteikiate paslaugos ar nebepatiekiate prekės savo klientams.

Mūsų nuomone, stabdoma veikla dėl COVID-19 turėtų būti vertinama kaip sustabdyta dėl objektyvios priežasties. Jeigu įsigytų prekių arba paslaugų nebegalėsite panaudoti savo versle vėliau, mokesčių administratoriui bus svarbu įrodyti priežastis bei pateikti susijusius dokumentus ir duomenis.

Pavyzdžiui, jei organizavote renginį ir esate jau gavę ir apmokėję sąskaitas už patalpas, medžiagą ir kt.

Tas pats galioja ir įvairiose kitose situacijose, dėl kurių tenka atšaukti kad ir verslo plėtros planus, kuriuos rengdami jau patyrėte reikšmingas išlaidas su PVM.

Viešbučiams gavus išankstinius apmokėjimus kaip rankpinigius, tačiau klientams neatvykus ir negrąžinant mokesčio, PVM mokėti nereikės pagal jau anksčiau galiojusią teismų praktiką ir PVM įstatymo komentarą.

Tas pats principas gali būti taikomas ir kitose verslo situacijose.

Kad žalos ar nuostolių atlyginimas netaptų atlygiu už paslaugą, apmokestinamu PVM, reikėtų persižiūrėti pasirašytų ar pasirašomų susitarimų nuostatas.

Jeigu toks atlygis nėra apibrėžtas kaip sutarties nutraukimo mokestis, kurio dydis nesusijęs su žala ar nuostoliais, gali būti, kad PVM skaičiuoti nereikės.

Mokestinės paskolos sutartis suteikia galimybę įmonei stabilizuoti savo finansinę būklę

 

Lina Banytė-Surplienė Direktorė, Pelno mokesčio paslaugų grupės vadovė, PwC Lietuva 24/03/20

Mokestinės paskolos sutartis (MPS) suteikia galimybę įmonei stabilizuoti savo finansinę būklę.

Dėl COVID-19 yra tam tikrų pokyčių:

  • Jei įmonė patenka į VMI sudarytų nukentėjusių įmonių sąrašą, sudarius MPS nebus skaičiuojamos palūkanosStandartiniu atveju taikomos palūkanos - 0,01% per dieną (3,65% per metus).
  • Jei įmonė į šį sąrašą nebuvo įtraukta, bet patyrė neigiamas COVID-19 pasekmes – galima teikti prašymą ir gauti tas pačias mokestines nuolaidas, kaip ir įtrauktoms į sąrašą įmonėms. Galima prašyti: sudaryti MPS be palūkanų, sustabdyti nepriemokų išieškojimą arba atleisti nuo delspinigių.
  • Atskiro prašymo dėl Sodros įmokų atidėjimo nereikės (anksčiau reikėjo teikti atskirą prašymą).
  • Teikiant prašymą dėl MPS ar kitų pagalbos priemonių, nereikės teikti papildomų dokumentų, nebent VMI paprašytų (anksčiau buvo reikalavimas teikti daug papildomų dokumentų).
  • Galima sudaryti MPS ir dėl gyventojų pajamų mokesčio (anksčiau tokios galimybės nebuvo).

Svarbu paminėti, kad mokesčiai gali būti atidėti iki ekstremaliosios situacijos pabaigos ir toliau mokami sutartu grafiku.

Jei įmonė patenka į VMI sudarytų nukentėjusių įmonių sąrašą, tuomet jai ekstremalios situacijos laikotarpiu nebus skaičiuojami ir delspinigiai už nesumokėtus mokesčius.

Todėl kiekviena įmonė turėtų įsivertinti, ar jai verta pasirašyti MPS, ar užteks laikotarpio, kada nebus skaičiuojami delspinigiai.

Nesudarius MPS, pasibaigus ekstremaliai situacijai, delspinigiai bus skaičiuojami – 0,03% per dieną (10,95% per metus).

MPS ypač aktuali įmonėms, dalyvaujančioms viešuose pirkimuose, kadangi reikia kreiptis į VMI dėl atsiskaitymo su biudžetu ir pinigų fondais.

Turint mokestinių skolų gautoje VMI pažymoje bus nurodyta, kad įmonė nėra atsiskaičiusi su biudžetu ar kitais pinigų fondais. Sudarius MPS, įmonės mokesčių mokėtojo kortelėje nepriemokos nebeliks ir įmonė galės dalyvauti viešuose pirkimuose.

Paskelbtas karantinas – sąlyga atidėti sutarties vykdymo terminus, net jei COVID-19 teisiškai nebūtinai yra force majeure

 

Rokas Bukauskas „PwC Legal“ direktorius, advokatas, PwC Lietuva 24/03/20

Gal COVID-19  ir nebūtinai laikomas force majeure ir todėl gali atleisti nuo atsakomybės, tačiau paskelbtas karantinas tikrai gali būti pagrindas atleisti nuo atsakomybės. 

Karantino laikotarpiu privalomai uždaromos visos pramogų ir susibūrimo vietos, stabdomas žmonių kelionės į ir iš Lietuvos. 
 
Force majeure (aplinkybė, leidžianti atidėti sutarties vykdymą dėl aplinkybių, kurių sutarties šalis negalėjo numatyti ir kontroliuoti) yra sutartinė sąlygą - ji yra nustatoma sutartyje, net jeigu ji ir nenustatyta sutartyje, ji nustatoma pagal taikytiną teisę.

Taikytiną teisę nustato ginčus nagrinėjanti institucija. Europos Sąjungoje (išskyrus Daniją, kur taikoma Roma konvecija turiniu iš esmės labai panaši į reglamentą) sutartims taikytina teisė nustatoma pagal 2008 m. birželio 17 d.  Reglamentą Nr. 593/2008 dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės (Roma I). 
 
Kiekvieną teisinį santykį reguliuoja konkrečios valstybės teisė - teisė pasirinkta sutartyje, o jeigu nepasirinkta - teisė, kuri (pagal Romą I) yra labiausiai susijusi su santykiu (pvz. pirkimo-pardavimo ar paslaugų teikimo sutartyje - pardavėjo arba paslaugų teikėjo nuolatinės gyvenamosios vietos teisė).

Šiuo atveju COVID-19, ką pažymi ir daugelis ekspertų, nebūtinai būtų pripažįstama force majeure aplinkybe visose sutartyse.

Pavyzdžiui, kai kurių Kinijos ekspertų nuomone ir atsižvelgiant į SŪRS metu buvusią praktiką pagal Kinijos teisę COVID-19  tikriausiai nebus pripažįstama force majeure aplinkybe.

Taigi, jeigu jūsų ir tiekėjų/pirkėjų sutartinius santykius reguliuoja Kinijos teisė (kas labai dažnai būna sutartyse su pirkėjais/tiekėjais iš Kinijos), tikėtina, kad dėl COVID-19  negalėsite atidėti sutarties vykdymo.

Roma I, kaip, beje, ir daugelis kitų taikytiną teisę parenkančių nacionalinių taisyklių, numato, kad sutartimi ar net ir nesant sutarties negalima atsisakyti taikyti tų taisyklių, kurios yra itin svarbios valstybėje, kurioje yra ginčą nagrinėjanti institucija.

Šiuo atveju, LR vyriausybės paskelbtas karantinas, būtent ir yra tokia taisyklė, kuri yra privalomai vykdoma. Dėl šios taisyklės galiojimo, jeigu yra paveikiamos jūsų tiekimo/gamybos galimybės, sutarties vykdymas turėtų būti nukeliamas karantino galiojimo laiku. 
 
Taigi, jeigu dėl COVID-19  nebūtinai būtų leidžiama jūsų sutartiniuose santykiuose taikyti force majeure, dėl paskelbto karantino - sutarties vykdymas gali būti atidėtas karatino galiojimo laikotarpiui.

4 kontroliniai klausimai, į kuriuos turite atsakyti prieš skelbdami prastovą

 

Ina Muckienė „PwC Legal“ vyr. projektų vadovė, advokatė, PwC Lietuva 24/03/20

Pasibaigus pirmai prastovų bangai įmonėse, kurių veikla apribota karantino metu, antroji banga gali didėti kitose įmonėse, nutrūkus tiekimo grandinėms arba sumažėjus vartojimui.

Parengėme kontrolinį sąrašą, apie ką turėtų pagalvoti įmonių vadovai, prieš skelbdami prastovą:

1. Gal yra galimybė perkelti darbuotojus jų sutikimu į kitą darbą? Pasikeitę verslo poreikiai gali atverti naujų galimybių.

2. Kokiai darbuotojų grupei (ar atskiriems darbuotojams) skelbti prastovą? Svarbu laikytis nediskriminavimo principo: tos pačios kategorijos darbuotojai turėtų būti traktuojami vienodai, nebent būtų objektyvių priežasčių. 

3. Kodėl svarbu tinkamai įforminti ir paskelbti prastovą? Prastovos metu taikomas sumažintas atlyginimas mokamas, tik tinkamai informavus apie prastovą. Tai tampa ypač svarbu, kai yra neaiškus atribojimas tarp darbuotojų, kuriems skelbiama prastova, ir kurie toliau dirba. 

4. Kokį atlyginimą mokėti prastovos metu - minimaliai reikalaujamą pagal Darbo kodeksą, ar visgi didesnį? Kai ant svarstyklių yra įmonės finansinės galimybės ir socialinė atsakomybė prieš darbuotojus, šis pasirinkimas turbūt yra sudėtingiausias.

ES valstybės narės galės pasinaudoti lankstesne valstybės pagalbos teikimo tvarka

 

Ramunė Pušinskaitė „PwC Legal“ vyr. konsultantė, advokato padėjėja, PwC Lietuva 24/03/20

Kovo 19 d. Europos Komisija, siekdama sumažinti neigiamas pasekmes ekonomikai dėl COVID-19 protrūkio patvirtino laikiną komunikatą, kurio pagrindu ES valstybės narės galės lanksčiau teikti valstybės pagalbą.

Komunikatas, skirtas ekonomikai remti, remiasi sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 3 dalimi ir jame pripažįstama, kad ekonomika dėl COVID-19 protrūkio patiria rimtų sutrikimų.

Todėl siekiant išsaugoti ekonomikos tęstinumą, komunikate numatyta laikina penkių rūšių pagalba, kurią Europos Komisija laikys pateisinama ir suderinama su vidaus rinka ir kuri bus patvirtinta labai greitai atitinkamai ES valstybei narei apie ją pranešus:

♦ tiesioginės dotacijos, selektyvios mokesčių lengvatos ir išankstiniai mokėjimai – valstybės narės galės nustatyti schemas, skirtas suteikti įmonei iki 800 000 EUR siekiant patenkinti įmonės skubius likvidumo poreikius;

♦ valstybės garantijos iš bankų imamoms paskoloms – valstybės narės galės suteikti valstybės garantijas paskoloms, teikiamoms bankų siekiant užtikrinti tolimesnį bankų paskolų teikimą klientams;

♦subsidijuotos valstybės paskolos įmonėms – valstybės narės įmonėms galės suteikti paskolas su lengvatinėmis palūkanomis patenkinti įmonėms neatidėliotinus apyvartinius ir investicinius poreikius;

♦garantijos ir paskolos, teikiamos per kredito įstaigas ar kitas finansines įstaigas – valstybės narės galės remtis esamais bankų skolinimo pajėgumais ir naudoti juos kaip paramos priemonę įmonėms, ypatingai mažoms ir vidutinėms įmonėms.

♦ trumpalaikis eksporto kredito draudimas – valstybės narės galės tam tikrose rinkose suteikti trumpalaikį draudimą eksporto draudimui.

Laikinajame komunikate numatytomis valstybės pagalbos priemonėmis ES valstybės narės galės pasinaudoti iki 2020 m. gruodžio 31 d.

Asmens apsaugos gaminius eksportuoti iš ES bus galima tik gavus eksporto leidimą

 

Nerijus Nedzinskas Partneris, Mokesčių ir teisės departamento vadovas, PwC Lietuva 24/03/20

COVID-19 koreguoja ne tik mūsų kasdienį gyvenimą, bet ir tampa tikru iššūkiu verslui.

Reaguodami į situaciją, dalinamės dar viena aktualia naujiena: nuo 2020 m. kovo 15 d. tam tikroms apsaugos priemonėms (pvz., veido skydams, burnos ir nosies apsaugos priemonėms, pirštinėms, apsauginiams drabužiams, apsauginiams akiniams ir apsauginiams skydeliams) reikalinga eksporto licencija, tokias prekes išgabenant į ne ES šalis.

Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2020/402 nuo 2020 m. kovo 15 d. galios šešias savaites.

Jei jūsų įmonė eksportuoja už ES ribų asmens apsaugos priemones, patenkančias į vieną iš reglamente nurodytų KN kodų (pavyzdžiui, 3926 90 97, 9020 00 00, 6307 90 98), privalote kreiptis dėl eksporto licencijos - nepriklausomai nuo to, ar šie produktai yra ES kilmės, ar ne. 

Dėl šios eksporto licencijos reikėtų kreiptis į valstybės narės, kurioje yra įsisteigęs eksportuotojas, kompetentingas institucijas.

Kuri Lietuvos institucija išduos šias licencijas, šiuo momentu nėra informacijos.

Neturint tokios eksporto licencijos, eksportuoti tokius gaminius draudžiama.

Šaltinis www.pwc.com

Skaityti 1990 kartai